Temoje nėra atsakymų

[dainius1]

Kaip atliekant bet kokį darbą, gali atsirasti nesklandumų, taip ir įrengiant pagrindus bet kokiems pamatams galima susidurti su tam tikrais darbų atlikimo defektais. Pavyzdžiui, pagrindo stiprumas gali sumažėti todėl, kad ilgam paliekamos iškastos duobės, nes gruntas gali labai sudrėkti ar per daug išdžiūti, o temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių – ir peršalti. Todėl pamatų rengimo darbų vilkinimas gali turėti didelės neigiamos įtakos tolimesniems statybos darbams. Kad taip nenutiktų, patariama ilgai nedelsti ir iškastose duobėse įrengti pamatus, o paskui kuo greičiau juos užpilti gruntu. Tam, kad paviršiniai vandenys neišplautų grunto iš pamatų duobės, patariama vandenį nuleisti grioviais.
Statant aukštą ir didelio svorio namą su rūsiu arba kai statybvietėje stipraus grunto sluoksnis yra giliai, dažniausiai įrengiami gilieji, arba kitaip, įgilinti pamatai. Šiuo atveju pamatų padas montuojamas žemiau grunto peršalimo lygmens. Geriausia, kad gilieji pamatai būtų gelžbetoniniai arba po visu pastatu būtų klojama ištisinė gelžbetoninė plokštė. Tada plokštė būtų pamato pagrindas ir kartu rūsio grindys.
Galima sakyti, kad gręžtiniai pamatai yra giliųjų pamatų rūšis, tik šiuo atveju nėra formuojamas ištisinis pagrindas. Gręžtiniai pamatai yra ekonomiški ir tvirti, todėl dažnai pasirenkami užsakovų. Šių pamatų pasirinkimą taip pat nulemia žemesnė nei giliųjų ir sekliųjų juostinių pamatų kaina. Paprastai gręžtiniai pamatai montuojami molingose, pakankamai drėgnose vietose, kai stiprusis grunto sluoksnis yra giliai. Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte gręžiamos duobės. Pagal statybvietės grunto ypatumus, į išgręžtas duobes poliai kalami, įspraudžiami arba betonuojami. Sumontuoti poliai ne tik tampa statomo pastato atrama, bet ir sutankina gruntą. Taip pat svarbu paminėti, kad tokiu būdu montuojant polius grunto sandara aplink pamatą lieka nesuardyta ir nereikia vėliau jos tvirtinti, kaip kartais būna kitų pamatų įrengimo atveju. Jei gręžtiniai pamatai sumontuojami neteisingai, jie gali pradėti „sėsti“, dėl to sutrumpėja gręžtinių pamatų eksploatavimo periodas.
Nelabai seniai atsiradusi gręžtinių pamatų naujovė yra sraigtiniai pamatai. Tai taip pat poliniai pamatai, tačiau jų paviršius nėra lygus, o primena didžiulį medsraigtį. Sraigtiniai pamatai iš kitų pamatų rūšių išsiskiria tuo, kad juos galima montuoti bet kuriuo metų laiku. Įrengimo principas yra tas, kad pamatas tiesiog įsukamas į bet kokio tankumo gruntą specialia technika. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sraigtiniai pamatai, kaip ir visi gręžtiniai pamatai, naudojami lengvų pastatų statybai, t.y. karkasiniams namams, pavėsinėms, pirtims, tvoroms, garažams.
Atliekant pamatų montavimo darbus, kartais pamatų pagrindas gali deformuotis nuo transporto, specialios sunkiasvorės technikos, ypatingai tada, kai gruntas yra šlapias. Pagrindas taip pat deformuojasi nuo sprogdinimo, žeminant gruntinio vandens lygį, kai išplaunamos grunto dalelės. Darbų atlikimo kokybė statybvietėje labai svarbi, nes netinkamai atlikti žemės darbai gali sąlygoti pamatų pagrindo deformaciją. Pavyzdžiui, jei grunto stiprinimo ar tankinimo darbai atliekami netinkamai, gruntas kasamas žemiau projektinio lygio, pamatai užpilami neteisingai. Taip pat pagrindams kenkia žemės darbai, atliekami netoli iškastos pamatų duobės.